mikliai

mikliai
mikliai̇̃ prv. Guvùs prõtas mikliai̇̃ pagáuna ẽsmę.

.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • miklus — miklùs, ì adj. (4) 1. vikrus, mitrus, greitas, gyvas: Jijė miklì, t. y. sunku ją sugriebti J. Miklùs, kurs nestigsta J. Toks miklùs vaikas – ką paliepsi, tuoj padirbs Dgl. Jis dar tebėr miklùs senis Grdž. Nedaug tokių miklių̃ rasi, kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apymiklis — apymiklis, ė adj. (1) 1. gana miklus, liaunas: Apymiklis karklas, gal neluš Gs. apymikliai adv.: Atrodo senas, o kojas dar apymikliai išraito Rm. 2. stiprokas (apie kiaušinį): Apymiklis kiaušinis, nepramuši Jnšk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įmiklinti — įmìklinti tr. 1. padaryti miklų, judrų: Grigorijus staiga apsisuko, varydamas įmiklintą arklį rš. | refl.: Iš karto pašlubčiojo, paskui po valiai insmìklino Sdk. | Rankos kad įsimìklino (sustiprėjo), bekilojant geležis Sl. ║ refl. BŽ268 įgusti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • an — 2 añ (dial.) praep. su gen. (ž. su instr.) žr. 1 ant: 1. Guli paslikas añ žemės Gs. Šitas šuva vis guli añ tako Ds. Añ tėvo dvaro saulė tekėjo VoL458. Mirus vyrui, žmona, žėlavodama (raudodama) jo, turėjo vieną dieną ir naktį an grabu arba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmiklinti — atmìklinti intr. 1. mikliai ateiti: Kas čia tokia tep atmìklina? Gs. 2. sunkiai ateiti: Dar nū prieš dieną atmìklino Leipalingin Lp. miklinti; atmiklinti; įmiklinti; išmiklinti; numiklinti; pamiklinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsėsti — intr. Rtr 1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten Ch1Mt15,29. | refl. H, B, Sut, RtŽ, LL312, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Atsisėdo Petras ant suolo Žem. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik Dl. Bėgs, bėgs, tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brūzdinai — brūzdinaĩ adv. mikliai: Darbuokis brūzdinaĩ Ggr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėvėti — dėvėti, dė̃vi ( ėja, dė̃via), ėjo 1. tr., intr. SD1194, B, R vilkėti, nešioti: Antri metai dėviù kepurę Dkš. Kokia kepure dė̃vi? Kp. Aš tą senąją sermėgą jau nedėviù K. Jis dė̃vi tik ryzais Mrc. Šilkus verpė, šilkus audė, šilkelius dėvėjo Šd.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgriebti — išgriẽbti, ia, ìšgriebė tr. 1. ištraukti (iš rankų), nučiupti: Lapelį jis mikliai išgriebė iš rankos LzP. Kad jumis smertis išgriẽbs J. 2. semiant išimti: Išgriẽbk mėsą iš puodo Kt. Aš išgriebsiu žiedužėlį iš marelių dugnužio JD445. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išnarstyti — 2 išnarstyti tr. 1. išsukinėti iš sąnario: Lupo lupo vagį, dar ir rankas išnarstė Srv. Velniai perpykę visi puolė, pradėjo ją tampyt, tąsyt, kol visus kaulus išnarstė SI125. | Pagausiu ką sode, tai kaulus išnarstysiu (labai primušiu)! Skr. Par… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”